#PasaulisPo1Stogu

Rugpjūtis – darnių miestų ir bendruomenių (DVT11) mėnuo

2017 08 09 12 00 justina


Rugpjūčio 9 d. minima pasaulinė vietos gyventojų diena. Todėl visą rugpjūtį kalbėsime apie 11 Darnaus vystymosi tikslą – darnūs miestai ir bendruomenės.

Pastaraisiais dešimtmečiais stebime išskirtinį miestų augimą – 2015 m. beveik 4 milijardai žmonių (54% žemės gyventojų) gyveno miestuose, o iki 2030 šis skaičius turėtų pasiekti net 5 milijardus. Greita urbanizacija kartu su savimi atsineša ir didžiulius iššūkius, tokius kaip lūšnynuose gyvenančių žmonių skaičiaus didėjimas, didėjanti oro tarša, nepakankamos pirminės paslaugos ir infrastruktūra (vandens, elektros tiekimas), nekontroliuojama miestų plėtra, padidinanti ir miestų pažeidžiamumą stichinėms bei kitoms nelaimėms. Geresnis miestų planavimas ir valdymas yra būtini siekiant, jog pasaulio gyvenamosios vietovės būtų labiau įtraukiančios, saugios, atsparios ir darnios.

Miestų lūšnynuose gyvenančių miestiečių dalis nuo 39% 2000-aisiais krito iki 30% 2014-aisiais. Nepaisant progreso, absoliutūs miesto gyventojų gyvenančių lūšnynuose skaičiai didėja. Tai lemia sparti urbanizacija, gyventojų skaičiaus didėjimas, tinkamos gyventi žemės trūkumas ir apgyvendinimo politika. 2014 m. per 880 milijonų miesto gyventojų gyveno lūšnynuose, kai 2000 m. šis skaičius tebuvo 792 milijonai.

Vis daugiau žmonių persikeliant į miestą, šie plečia savo geografines ribas tam, kad galėtų apgyvendinti naujakurius. Nuo 2000 iki 2015 visuose pasaulio regionuose miestų teritorijos plėtra pranoko miestų gyventojų skaičiaus didėjimą. Dėl to miestų tankumas jiems plečiantis mažėja tačiau plėtra tampa vis mažiau kontroliuojama ir kyla iššūkių užtikrinti darnų miestų vystymąsi.

Viena didžiausių miestų problemų – kietųjų atliekų saugus išvežimas ir valdymas. Nesurinktos kietosios atliekos gadina vamzdynus, sukelia potvynius ir gali lemti vandeniu plintančių ligų plitimą. 101 šalies duomenys surinkti 2009-2013 metais parodė, jog 65% miestų populiacijų aptarnauja savivaldybių atliekų surinkėjai.

Oro tarša turi didžiausią aplinkos poveikį sveikatai. 2014 metais 9 iš 10 žmonių gyvenančių miestuose kvėpavo oru, kuris neatitinka PSO saugumo standartų.

 

 

 

Cover_DVT11.jpg 

Iki 2030 tikslu siekiama:
Užtikrinti visiems prieigą prie tinkamų, saugių ir prieinamų pagrindinių namų paslaugų (elektros, vandens tiekimo ir kt.) įskaitant ir lūšnynų gyventojus.

Užtikrinti visiems prieigą prie saugios, prieinamos, pasiekiamos ir tvarios transporto sistemos, pagerinant saugumą keliuose, plečiant viešąjį transportą specialų dėmesį teikiant esantiems pažeidžiamose situacijose: moterims, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms su negalia.

Skatinti įtraukiančią ir darnią urbanizaciją, darnų apgyvendinimo planavimą ir valdymą visose šalyse.

Didinti pastangas apsaugoti pasaulio kultūrinį ir gamtinį paveldą.

Žymiai sumažinti dėl nelaimių, įskaitant su vandeniu susijusių avarijų, mirusiųjų ir patyrusių žalą skaičių, sumažinti tiesioginę dėl šių priežasčių patirtą ekonominę žalą, ypatingą dėmesį skiriant skurdžiausiai ir pažeidžiamose situacijose gyvenantiems.

Sumažinti ekologinį miestų poveikį, skiriant ypatingą dėmesį oro kokybei ir atliekų tvarkymui.

Užtikrinti visuotinę prieigą prie saugių, įtraukiančių ir pasiekiamų žaliųjų ir viešų erdvių, ypač moterims, vaikams, vyresniems žmonėms ir žmonėms su negalia.

Skatinti teigiamus ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius ryšius tarp miestų ir kaimų vietovių.

 




Komentarai